„Škoda 110 R“ naujai: skaitmeninė duoklė mechaninei praeičiai
Šią viziją sukūrė „Škoda“ skaitmeninių modelių komandos narys Richardas Švecas, pradėjęs nuo tuščio lapo. Rezultatas – įtempti paviršiai, aiški geometrija ir santūri nostalgijos dozė. Ši „110 R“ egzistuoja tarp epochų – nei praeityje, nei ateityje, o kažkur per vidurį, automobilyje, kuris gali gyvuoti tik ekrane.
Švecas nesiekė atkurti praeities, o norėjo pagauti jos dvasią. Todėl atsisakyta įprastų retro klišių – nėra apvalių žibintų ar perteklinio chromo. Vietoj to – paslėpti šviesos blokai ir išskirtinis „Tech-loop“ apšvietimo raštas, tarsi kibernetinis 1970-ųjų ralio legendos atgarsis.
Technine prasme šis konceptas – gryna fantazija. Įsivaizduojama elektrinė pavara ir galiniai varantieji ratai – tik dalis svajonės, nors proporcijos ir laikysena rodo, kad „Škoda“ puikiai supranta, ko trokšta entuziastai, ir ko gamintojas, tikėtina, niekada nesukurs.
Motorsporto DNR vis dar jaučiamas detalėse: išplatinti sparnai, skaitmeninis saugos lankas, centrinio fiksavimo ratai ir subtilios užuominos į legendinę „130 RS“ galinėje dangtyje. Tačiau viskas atrodo nepriekaištingai švaru, pernelyg tikslu, net sterilu – grožis vakuume.
Iš tiesų ši „110 R“ nėra būsimo modelio užuomina, o kūrybinis eksperimentas. Kaip ir ankstesni skaitmeniniai „Felicia Fun“ bei „Favorit“ atgimimai, tai – „Škoda“ dizaino filosofijos laboratorija, o ne pažadas. Ir būtent čia slypi žavesys – priminimas, kad prekės ženklo praeitį galima pagerbti jos neatgaivinant.
Mažai kas moka taip elegantiškai paversti nostalgiją istorija kaip „Škoda“. Preciziškai, kaip būdinga čekams, gamintojas iš naujo įsivaizdavo mylimą septintojo dešimtmečio sportinį kupė – ne kaip retro kopiją, o kaip minties eksperimentą. Naujoji, tiksliau – virtuali, „110 R“ šlovina laikus, kai sportinis kupė reiškė galinius varančiuosius ratus, lengvumą ir mechaninį atvirumą, o ne baterijų svorį ar ekranus salone. Šią viziją sukūrė „Škoda“ skaitmeninių modelių komandos narys Richardas Švecas, pradėjęs nuo tuščio lapo. Rezultatas – įtempti paviršiai, aiški geometrija ir santūri nostalgijos dozė. Ši „110 R“ egzistuoja tarp epochų – nei praeityje, nei ateityje, o kažkur per vidurį, automobilyje, kuris gali gyvuoti tik ekrane. Švecas nesiekė atkurti praeities, o norėjo pagauti jos dvasią. Todėl atsisakyta įprastų retro klišių – nėra apvalių žibintų ar perteklinio chromo. Vietoj to – paslėpti šviesos blokai ir išskirtinis „Tech-loop“ apšvietimo raštas, tarsi kibernetinis 1970-ųjų ralio legendos atgarsis. Technine prasme šis konceptas – gryna fantazija. Įsivaizduojama elektrinė pavara ir galiniai varantieji ratai – tik dalis svajonės, nors proporcijos ir laikysena rodo, kad „Škoda“ puikiai supranta, ko trokšta entuziastai, ir ko gamintojas, tikėtina, niekada nesukurs. Motorsporto DNR vis dar jaučiamas detalėse: išplatinti sparnai, skaitmeninis saugos lankas, centrinio fiksavimo ratai ir subtilios užuominos į legendinę „130 RS“ galinėje dangtyje. Tačiau viskas atrodo nepriekaištingai švaru, pernelyg tikslu, net sterilu – grožis vakuume. Iš tiesų ši „110 R“ nėra būsimo modelio užuomina, o kūrybinis eksperimentas. Kaip ir ankstesni skaitmeniniai „Felicia Fun“ bei „Favorit“ atgimimai, tai – „Škoda“ dizaino filosofijos laboratorija, o ne pažadas. Ir būtent čia slypi žavesys – priminimas, kad prekės ženklo praeitį galima pagerbti jos neatgaivinant.
